sušilti

sušilti
1 sušìlti K, Rtr; Sut, M, L 1. intr. NdŽ, LKT259(Jnšk) pasidaryti šiltam, šiltesniam: Žemė sušìlo – bulba parnedėl i sudygo Klt. Čia lietaus vanduo šiltas, sušìlęs Sk. Kai gerai sušỹla [rūgštus pienas], kieta varškė Klt. Pradėm ans (salyklas) sudygsta sušìlęs LKT67(Trš). Jei giles negali tujau pasėti, tad reik jas laikyti ne maišūse, ne kupetose supiltas, nesgi jos tujau sušilsta ir sudygsta S.Dauk. ^ Vasarą nesušyla, žiemą nesušąla (akmuo) LTsV456. Kai augau, baltas buvau, žalią kepurę turėjau; kai užaugau, į šimtą dalių suskilau, kai sušilau, į auksą pavirtau (beržas) LTR. | impers. apie orą: Tegu tik sušỹla kad i už mėnesio, i tai gerai Mžš. Reiktų būti šiltesniai, o kada čia sušìls – jau po saulės grąžos Krž. Kada gi sušil̃s: vis šalta ir šalta Ktk. Kad jau sušilo, pučia šiltas vėjelis LTR(Rk). Ka sušil̃na be jokio proto – prakaitas tik eina! Krš. O kap tik sušỹla, noseles kiša iš žemės grūdas Aps.užkaisti: Kai įsidirbi, krau[ja]s sušỹla Rsn. Ant ledo kai griūni, pakaušiai sušỹla Ktk. 2. intr. R, , N, J, M, Š, NdŽ sukaisti, suplukti (apie žmogų ar gyvulį): Išmėžiu trąšas, sušylù, sušlampu Alks. Pirmai [valandai] pasibengus, atsikels šeimyna ir kuls sušìlę Všv. Žiūri – merga duoną minkia visa sušilus LTR(Kp). Tik sušylù, ir vėl kosulys, ir vėl slanktas Krs. Tik atsigulk sušìlęs an žolyno, ka tave vė[ja]s gerai parpūs – i turì ramatiką Up. Sušilaũ, suprakaitavau: kas plaukas, tai lašas Dkš. Ans ka sušìldavo, anam iš nosės kraujas imdavo bėgt Krp. Arkliai opūs: sušìlusį pastatė ant vėjo – partraukė kojas Sk. Jei žiemą tvarte randi sušilusį arklį, tai velniukai jodinėjo LTR(Pnd). Gal sušìlt (pašokti) norit? Dv. Sušìlo žirgužėlis po manim jaunu JV60. ^ Sušilaũ kaip tėvą pešęs Sln. Sušilaũ kaip pelė, nė[ra] kada nusivilkt Mžš. Sušìlęs kaip iš pirties grįžęs Ėr. Sušilo kaip varlę gainiodamas LTsV118. Sušilaũ, subuvau kaip šuva an kermošiaus Trgn. Sušilaũ kai vagis kermošiuj Klt. Sušilaũ kap čigonas vištą vogdamas Švnč. Sušilau, net liežiuvis šlapias LTR(Slk). Kas sušyla valgydamas, tas sušyla ir dirbdamas LTR. | refl.: Slydi – sušil̃nas einant Krš. 3. intr. , Žln, Pg šildantis atsigauti nuo šalčio: Dėk vištytį į pūkus, kad sušiltų J. Patalai šalti, nusidaręs po patalų, pakol besušìlsi Kal. Senelis tik pavalgo, būdavo, ir lipa an pečinyko sušìltų Svn. Kažno ar teks man in pečiaus sušìlt šituos (naujuos) namuos? Slk. Sau tikrai sušìlt karštoką viralą srebiam K.Donel. Stovi toki senelė ir kad prašos vidun, kad prašos sušilt! LTR(Kp). Nuej[o] malkaut ir parsinešė malkos, prikūrino pečelį ir abudu sušilo LTR(Kb). Nuog šalčio didžio kūnas visas dreba ir negal apklotas sušilt SPII121. Ir sušilo kūnas ano kūdikio Ch2Kar4,34. ^ Sušìlsi kaip ant svetimo pečiaus Klt. Sušilaũ aš pas tave kaip šuva ant girnų (sakoma, kai prastai priima) Stk. | refl.: Neleido prieit prie pečiaus susišìlt Nmj. Oi kap šalta, ava dar biskis šnapsuko, reikia susišilt LTR(Srj). Kad mes gautum tokią pirtį, tokią pirtį susišìlt (d.) Krok. 4. tr. OG73, Skp, Jz susišildyti: Prieš atakaitą rankas sušìlk Aln. Aš nesušilaũ kojų rankelių kaip pas savo močiutę JD291. | refl. tr.: O tiktai turi marių krantelius ugnelei susikurtie, rankelėm susišiltie LTR(Srj). 5. intr. nuo šilumos išsilydyti: Tuoj valgom, tik taukai tegul sušỹla Sdk.nuo šilumos suminkštėti: Ka čemodane troškiai uždaryti lašiniai – sušil̃na Skdv. 6. intr. prk. ilgiau pabūti, pagyventi kur: Nė ji tę nesušìlo! Alk.kiek pabūti padėtam, neišleistam: Nespė́[jo] sušìlt (tik paėmė nuo tavęs, o tu jau prašai) Plv. Pas ją rublis nesušỹla Pv. ^ Pinigas ant vietos nesušyla LTR.pabūti laikomam paslaptyje, nepasakytam: Per tą tai nesušil̃s – greit išpliurškia Švnč.
◊ kójas (padùs) sušìlti kiek ilgiau pabūti, pagyventi kur, apsiprasti: Pirma tai sakė: tegul tik atvažiuoja, abi gyvensma, o kai atvažiavo, tai ir kójų nedavė sušìlt Ut. Ubagynas – ir kójų namie nesùšila, tik eina ir eina per žmonis, terbelę per pečius persileidęs Rod. Kurgi teip skubinies, nė kójų nespėjęs sušìlt? Krs. Kójų nesušìlo – jau riejas Adm. Įsikūrė savo sodyboje, tačiau dar gerai nesušilo kojų, kai brakšt – karas J.Avyž. Dar pãdų nesušìlus, o jau triukšmą keli Kt.
širdìs sušỹla apima apmaudas, susijaudinimas: Bet kai šišas sukrato, tada tylėt sunkoku: iš ko to šišo kilta, iš ko širdies sušilta? A.Baran.
\ šilti; apšilti; atšilti; įšilti; iššilti; nušilti; pašilti; peršilti; prašilti; prišilti; sušilti; užšilti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

Look at other dictionaries:

  • sušilti — suši̇̀lti vksm. Krósnis jaũ suši̇̀lo …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • atšilti — 1 atšìlti K, Š, Rtr, NdŽ, KŽ; R, MŽ, Sut, N, M, L 1. intr. J buvus šaltam įgauti aukštesnę temperatūrą, sušilti: Atšìlo oras, sniegas leidžias Pls. Dabar atšìlo oras nuo pilnaties, tai šalčio nebus Žl. Ka medžiai skleida lapus, žemė atšìlusi… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apšilti — 1 apšìlti K, Š, Rtr; R, MŽ, N, L 1. intr. kiek sušilti, pasidaryti šiltesniam: Vanduo apšỹla, tada duodu karvei gert Ktk. Kai kada tai vos apšìlusį kiaušinį valgom Kp. Vandenio pašildo, užpilia ruginius miltus, padeda, kad apšiltų̃ Aps.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nušilti — 1 nušìlti intr. BzF182, Š, KŽ 1. pasidaryti šiltam, sušilti: Nušìlo dienos – artėja pavasaris Dglš. Jau saulutė į padanges iškilo, iškilo, jau kalneliai ir šileliai nušilo, nušilo LTR(Lnkv). | impers. apie orą: Pavasarį, kai nušìlo, ejau bičių …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pašilti — 1 pašìlti 1. intr. Š, NdŽ pasidaryti kiek šiltesniam: Pašỹla vienas šonas, paskui kitas JnšM. Čia arbata pašil̃s, i tą sriubą da pašildysiu Jrb. Kvorčikė su pienu tegu pašỹla Stak. Greitai pašỹlna Lkv. Pečiuj pašỹla, tai tik geltonas viršus… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • peršilti — 1 peršilti intr. K, Š, NdŽ, KŽ 1. N per daug sušilti: Peršilęs pienas, nekokia varškė bus Klt. Varškę šildau – biesas žino, ar neparšil̃s Mžš. Su kiekvienu Skelčio žodžiu vyrai geso, linko lyg peršilusios žvakės ir neturėjo ką sakyti rš. 2. Ds,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • prišilti — 1 prišìlti intr. NdŽ 1. Bsg, Mžš, Slk pasidaryti šiltam, įšilti, sušilti: Geras pečius, prišil̃na troba kaipmat Krš. Pečius čia prišìlo, čia ataušo Rod. Prišìlo kambarys, kad net vėdint reikia Grž. Kad tep prišil̃t, kap šiandie šildė, tai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • užkaisti — 3 užkaĩsti intr. 1. sušilti, užvirti: Ar puode vanduo užkaĩto? Skrd. | Žinai pats, kad dieną užkaĩsta Dkš. 2. sušilti (apie organizmus): Kai užkaito, kojas raito, kai atšalo, dantis kala Šln. Truputį išgėrė, ragai užkaĩto – pradėjo daugiau… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apavimas — apavìmas sm. (2) 1. → apauti 1: Tų vaikų apavìmas, aprengimas kiekvieną dieną vis ma[n] i ma[n] Gs. | refl. SD204: Aulinių batų apsiavìmas nesunkus, bet kaip reikia nusiauti, gerai turi sušilti Vvr. 2. refl. SD200, Vb, Gs apavas, avalynė:… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atputoti — intr. 1. putojant artėti: Didelė banga atšniokščia, atputoja į krantą rš. 2. refl. apsitaškyti putomis (iš burnos, iš snukio), apsiseilėti: Atsiputo[jo], atsisnarglė[jo] visas Dglš. Velnias giema net atsiputojęs Tvr. 3. refl. smarkiai sušilti,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”